Gimnazijos laikraštis „Skaityk“

Svetainė rasyk.lt,  skirta visiems, turintiems savos kūrybos ir norintiems ją parodyti kitiems, mėgstantiems skaityti bei vertinti kitų kūrybą, dievinantiems knygų skaitymą bei turintiems ką pasakyti apie perskaitytą kūrinį, besidomintiems literatūriniu Lietuvos ir pasaulio gyvenimu.

 

 

 

 

 

 

 

 

Panevėžio 5-osios gimnazijos laikraštis „Skaityk“ leidžiamas nuo 2007 m. gruodžio mėn. Laikraštis „Skaityk“ – tai objektyvus leidinys, kuris ne tik išsamiai informuoja, bet ir leidžia į viską pažvelgti kitu kampu. Mes nekuriame problemų, mes jas leidžiame atrasti, pažinti, suvokti. Niekada nesiekiame kurti ir plėtoti blogio. Mes už gėrį. Galbūt todėl kiekvienas leidinys išsiskiria nauja sėkmės istorija ir leidžia pažinti mūsų gimnaziją kaip šiltą, draugišką bendruomenę ir kaip antrus mokinių namus.

Laikraščio redakcija – tai vieta, kurioje laukiamas kiekvienas. Turi idėją? Esi pasipiktinęs? O galbūt šiandien tavo sėkmingiausia diena? Nesivaržyk! Aprašyk savo istoriją ir pasidalink savo mintimis su visais, kuriuos matai koridoriuose kiekvieną dieną. O gal informuok ir mes parašysime.

Redaktorės: Urtė Libertavičiūtė (IIe) ir Austėja Rusteikaitė (IIId)

Laikraščio leidimą globoja lietuvių kalbos mokytoja Rūta Grinkienė

Korespondentai: Saulė Vaitkevičiūtė (IVa), Gerda Rasiulytė (IVa), Jokūbas Jurėnas (IVa), Lukrecija Zlatkutė (IVb), Goda Giedrikaitė (IVe), Liepa Grubinskaitė (IIe) ir kt.

Vasario mėnesį gimnazijos laikraštis užbaigia su naujovėmis. Buvo išrinktos naujosios redaktorės. Dėkojame Gerdai Rasiulytei (IVa) bei Lukrecijai Zlatkutei (IVb) už puikų pastarųjų metų darbą. Taip pat, visi suprantame, kad kuo toliau, tuo sparčiau viskas tobulėja, atsiranda naujų technologijų, galimybių – pasaulis žengia pirmyn. Didelį žingsnį dedame ir mes, ,,Skaityk’’, – nuo popieriaus į interneto platybes. Nuo šiol straipsnius galėsite skaityti mūsų ,,Facebook’’ puslapyje!

„SKAITYK“ birželio mėnesio numeris:

REDAKTORĖS ŽODIS

Šalyje paskelbus karantiną mums, mokiniams ir mokytojams, teko susidurti su nemenku iššūkiu – užbaigti mokslo metus nuotoliniu būdu. Vieniems prisitaikyti prie darbo iš namų buvo labai sunku, kai kam toks darbas net labai patiko.  Nepaisant nerimo, šis laikotarpis leido mums ne tik užsiimti nauja ar seniai pamiršta veikla, bet ir pabūti su savimi bei susimąstyti. Susimąstyti apie tai, kaip reikia branginti geras akimirkas, apie tai, kaip reikia branginti malonų laiką su artimaisiais ir draugais. Šie mokslo metai jau greitai baigsis, prasidės vasara. Tikiu, jog dabar vasaros dienas leisite daug atsakingiau nei anksčiau. Tad linkiu linksmų, turiningų, kupinų nuostabių akimirkų atostogų! Susitiksime rudenį!

KARANTINAS – BĖDA AR DOVANA?

 Kovo mėnesį Lietuvoje ir visame pasaulyje  dėl Covid 19 buvo paskelbtas karantinas. Dėl jo mums visiems teko susidurti su mažesniais ar didesniais iššūkiais: mokymusi bei darbu nuotoliniu būdu. Taip pat kai kuriems tai buvo puiki proga užsiimti nauja veikla ar prisiminti seniai užmirštą. „Skaityk“ paprašė 5-tokų pasidalinti savo mintimis apie šį laikotarpį:
ŽIVILĖ BLINKEVIČIŪTĖ (IIIe): Man asmeniškai nuotolinis mokymasis nelabai patiko. Iš pradžių buvo visai įdomu išbandyti kitokį mokymosi būdą, tačiau greitai pastebėjau, jog taip mokydamasi negaliu gerai susikaupti. Nebebuvau tokia atsakinga, nes nebebuvo tokios kontrolės kaip mokykloje. Nors minusų tikrai yra, tačiau yra ir pliusų. Atsirado daugiau laisvo laiko, radau laiko paskaityti knygą, išeiti pasivaikščioti, pradėjau planuoti savo laiką, kas tikrai pravartu ne tik mokantis, bet ir atostogų metu, kai yra daug veiklos.

PIJUS KIRKILAS (IIa): Iš pradžių karantinas labai erzino, bet dabar lyg ir pripratau, nelabai jis jaučiasi. Mokymasis nuotoliniu būdu man buvo sunkus, nes būdamas visą laiką namuose labai tingėjau daryti darbus, turėjau prisiversti. Kadangi teko praleisti daug laiko namuose, pradėjau mokytis groti pianinu ir, galiu pasakyti, man visai neblogai sekasi  🙂

NOJUS STYRA (IIf): Manau, 10-tokai nuo karantino nukentėjo mažiausiai. Kitais mokslo metais pradėsime mokytis tik pasirenkamuosius dalykus, todėl paskutinės kai kurių dalykų temos nebuvo labai sunkios ar svarbios. Taip pat geriau pažinome ir pačius mokytojus. Nuotolinis mokymasis nuo paprastojo labai skiriasi, todėl dauguma mokytojų buvo labai supratingi, labiau pasitikėjo mokiniais. Kai kurie mokytojai pasitikėjo mažiau, tačiau tokių mokytojų buvo labai mažai. Nors visiems mokytojams šis laikotarpis buvo labai sunkus, tačiau mes, mokiniai, tikriausiai pasekmes labiausiai jausime rudenį. Tokio pat mokymosi krūvio kaip mokykloje namuose išlaikyti neįmanoma, todėl atsilikimą reikės kompensuoti grįžus į mokyklą. Tad šis laikas tikrai nėra lengvas visiems, na, o sunkiausias jis abiturientams, kurie ne tik prarado įprastą paskutinio skambučio šventę, bet ir kokybišką pasiruošimą egzaminams.

RUGILĖ MAŽUOLYTĖ (IIc): Na, nuotoliniu būdu mokytis man sekasi gerai, įdomu. Nauja patirtis, nauji atradimai. Teko išmokti dirbti su anksčiau nenaudotomis programomis ir platformomis, priprasti mokytis savarankiškai, be mokytojo patarimo ar pagalbos.
Tokiame mokyme įžvelgiu daugiau pliusų nei minusų. Pvz., geresnis susikaupimas, patogesnė darbo aplinka – namai, po pamokų jaučiuosi ne tokia pavargusi, tai puiki proga išmokti planuoti laiką bei dienos darbus, daugiau laisvės pasireikšti kūrybiniuose darbuose, nes galiu įsijungti muziką, nueiti į balkoną, ar surasti kokią kitą jaukią vietelę, kuri mane įkvėptų ir joje jausčiausi laiminga. Taip pat jaučiu didesnę laisvę, mažesnį spaudimą su atsiskaitomaisiais darbais ir lankstumą iš mokytojų pusės. Tačiau, kalbant apie minusus, tai iš kai kurių mokytojų trūko platesnio pamokos paaiškinimo. Norėjosi daugiau pamatyti realybėje brėžinius ar schemas, ne tik išgirsti žodinį variantą. Pasiilgau mokytojų, draugų, būrelių, renginių, koncertų… Kartais pagalvoju, kad norėčiau, jog viskas grįžtų į senas vėžes ir būtų kaip anksčiau. Nors nėra nieko blogo, kas neišeitų į gera – išmokome to, ko nemokėjome, sužinojome tą, ko nežinojome, patyrėme tai, apie ką seniau nebūtume pagalvoję.
AURELIJA NEČIONYTĖ (IIIe): Didžiausias nuotolinio mokymosi pliusas man yra tas, kad viskas yra vienoje vietoje, namuose, nereikia niekur eiti. Vis dėlto yra ir minusų. Namuose yra daug dalykų, kurie blaško dėmesį, gal dėl to pajaučiau, jog ir pačių pamokų kokybė buvo prastesnė, nes tai užstringa kažkas ar neprisijungia ir t.t. Be to, sunku išsiaiškinti, jeigu kažkas neišeina, nes mokytojas negali prieiti prie kiekvieno ir paaiškinti. Visa klasė turi laukti, kol paaiškins vienam. Laisvo laiko turėjau nedaug, bet daugumą laisvalaikio praleidau žaisdama kompiuterinius žaidimus.

 

ASIST programos dalyvės grįžo namo

Pagaliau į Lietuvą grįžo ir ASIST programos dalyvės. Nors kelionė namo nebuvo lengva, visos dalyvės grįžo laimingos bei pilnos naujų įspūdžių. Kalbinome Viktoriją Vingirevičiūtę (IIIe) ir Mortą-Mariją Matelytę (IIIb).

 5 žodžiai, kurie pirmiausia šauna į galvą, kai pagalvoji apie šią patirtį Amerikoje.

Viktorija: Nepamirštami vaizdai, pažintys, gyvenimo tempas.

Morta: Įspūdžiai, draugai, nepamirštama, sunku, koronavirusas.

Sunku nepaliesti COVID-19 temos. Kokios mintys apėmė, kai sužinojai, kad turėsi grįžti namo? Kaip sekėsi kelionė?

Viktorija: Buvo tikrai liūdna, ypač todėl, kad man jau buvo prasidėjusios pavasario atostogos ir daugiau nebepamačiau savo draugų. Bet nieko nesigailiu, nuveikiau viską, ką norėjau. Kelionė namo buvo labai keista, visi oro uostai buvo beveik tušti, o nusileidus Lietuvoje mus pasitiko darbuotojai su kaukėmis ir kombinezonais.

Morta: Sugrįžti anksčiau buvo mano pačios sprendimas. Nusprendžiau, kad grįžusi anksčiau turėčiau daug daugiau laisvo laiko, o tos paskutinės karantino dienos Amerikoje ar Lietuvoje – nesvarbu. Kelionė nebuvo sunki – oro uostuose buvo labai nedaug žmonių, lėktuvuose buvo paliekamos laisvos vietos, dėl atstumo laikymosi, tad viskas buvo labai paprasta. Visos grįžome laimingos ir sveikos.

Ko labiausiai pasiilgsi iš šių mėnesių, praleistų Amerikoje?

Viktorija: Draugų. Sunku patikėti, kad per tokį trumpą laiką galima taip suartėti su žmonėmis, bet buvo verta važiuoti vien dėl žmonių, su kuriais ten susipažinau.

Morta: Pasiilgsiu visko. Džiaugiuosi galėdama Meiną vadinti antrais namais. Pasiilgsiu draugų, host šeimos, vandenyno, mokyklos… Mokytis Waynflete mokykloje man labai patiko: sistema man tiko puikiai, ir sužinoti, kad dėl koronaviruso į ją nebegrįšiu, buvo liūdna.

Ką davė patirtis Amerikoje? Ar pakeitė tave kaip asmenybę?

Viktorija: Ši patirtis man leido pamatyti visai kitokį gyvenimą, nei mes pripratę. Svarbiausias dalykas, ko išmokau per šiuos metus nesigėdyti prašyti pagalbos. Galbūt dėl to, kad buvau mokinė iš mainų programos ir atrodžiau labai pasiklydusi (tiek moksluose, tiek mokyklos teritorijoje), mokyklos bendruomenė niekada neatsisakė padėti.

Morta: Būdama Amerikoje visada galvojau, kad tapau daug drovesnė, kadangi amerikiečiai labai bendraujantys. Tačiau grįžusi į Lietuvą supratau, kad tai man kaip tik padėjo savimi pasitikėti daug labiau. Amerikoje po kiek laiko pripratau lengvai bendrauti ne vien su draugais, bet netgi su praeiviu gatvėje. Taip pat Amerikoje išmokau būti optimistiškesnė, šypsena mano veide matosi daug dažniau nei prieš kelionę. Ši patirtis tikrai suteikė ir neįkainojamų įspūdžių ir leido patobulėti man kaip asmenybei.